Ypatingi ir neypatingi statiniai – požymiai ir statybos ypatumai

2015-10-16

           Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas bei jo rūšis. Nors projektuojamo statinio kategoriją pagal reglamentuose nurodytus požymius turi nustatyti statinio projekto vadovas, tačiau žinodamas šiuos požymius statytojas, dar prieš kreipdamasis į atitinkamos kvalifikacijos projektuotoją, gali pats jau būti apsisprendęs dėl maksimalių statinio parametrų.

           Statiniai į kategorijas skirstomi atsižvelgiant į jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas aplinkybes. Statinių priskyrimas ypatingų kategorijai retai kelia abejonių, nes Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente „Ypatingi statiniai“ aiškiai nurodytos jų charakteristikos. Dažniausiai painiojamos, neretai ir tapatinamos nesudėtingų ir neypatingų kategorijos. O skirtumas yra reikšmingas tiek SLD, tiek ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių – statybinių tyrinėjimų, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros, projekto ekspertizės, statybos darbų ir statybos techninės priežiūros – vadovų kvalifikacijos atžvilgiu.

          Neypatingas statinys – tai statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams. Nesudėtingų pastatų ir inžinerinių statinių sąrašai, paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai bei tokių statinių projektavimui ir statybai vadovaujančių neatestuotų asmenų kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti reglamente „Nesudėtingi statiniai“. Taigi statiniai, kurių techniniai parametrai didesni už nesudėtingų, tačiau neatitinka nė vieno iš ypatingo statinio požymių, yra neypatingi. Pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, didesnio kaip 80 kv. m bendrojo ploto ar aukštesni kaip 8,5 m, priskiriami neypatingiems statiniams. Daugiabučiai ar negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas didesnis kaip 2000 kv. m ar aukštis viršija 20 m, jau vien pagal šiuos parametrus – ypatingi statiniai.

          Neypatingų statinių statybos pagrindinių sričių vadovų išsilavinimo ir profesinės patirties kvalifikaciniai reikalavimai mažesni nei ypatingų – pakanka statybos inžinieriaus aukštojo mokslo diplomo ir 2 metų (statybos techninės priežiūros vadovui – 3 metų) profesinės patirties.

          Eiti ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Būti ypatingų statinių statybos rangovu gali tik atestuoti juridiniai asmenys. Šie reikalavimai galioja ne tik ypatingo naujo statinio statybos ar rekonstravimo atveju, bet ir atliekant remontą, netgi tada, kai SLD neprivalomas. Dar vienas svarbus reikalavimas, kuris netaikomas neypatingų statinių statybos atveju, – atlikti statinio projekto ekspertizę. Tai ypač aktualu, siekiant išvengti daugiabučių namų laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo neigiamų pasekmių. Todėl, pavyzdžiui, norint bute išgriauti dalį laikančiosios sienos, nors SLD ir nereikalingas, būtinas kvalifikuotų specialistų parengtas ir ekspertų patikrintas kapitalinio remonto projektas, o statybos darbus turi atlikti atestuota įmonė.

          VTPSI skiria daug dėmesio ypatingų statinių statybos valstybinei priežiūrai – tikrina visus statomus naujus ir rekonstruojamus ypatingus pastatus.